Orai Kaune šiandien
Atnaujinta informacija apie orus Kaune šiandien. Numatoma debesuota diena. Oro temperatūra dienos metu gali kilti iki 0 °C, juntamoji oro temperatūra – apie -2°C. Vėjas numatomas pietų 2 – 4 m/s, o vėjo gūsiai sieks iki 7 m/s. Dienos metu slėgis numatomas iki 1004 hPa ir santykinė oro drėgmė sieks iki 83 %.
Orai Kaune savaitei
Saulė ir mėnulis
Saulė teka — 08:06 val
Saulė leidžiasi — 17:10 val.
Dienos ilgumas: 9 val 4 min
Mėnulio fazė – delčia, 17%
Orai Kauno regionuose
Orai Kaune žemėlapyje
Dažniausiai užduodami klausimai apie Kauną ir jo lankytinas vietas
Dažniausiai vyraujantys orai įvairių sezonų metu
Žiema Kaune – žiemos paprastai būna šaltos, temperatūra dažnai nukrenta žemiau nulio. Vidutinė sausio mėnesio, šalčiausio mėnesio, temperatūra svyruoja nuo -5°C iki -7°C. Dažnai iškrenta sniegas, kuris gali išsilaikyti keletą savaičių ir sukurti vaizdingą žiemos kraštovaizdį.
Pavasaris Kaune – pavasarį temperatūra palaipsniui kyla. Ankstyvas pavasaris vis dar gali būti gana vėsus, ypač kovo mėnesį, kai temperatūra dažnai svyruoja apie 0-5 °C. Gegužės mėnesį orai tampa švelnesni, vidutinė temperatūra svyruoja nuo 10°C iki 15°C . Šiuo metų laiku dienos šviesa ilgėja, o augalija žydi.
Vasara Kaune – vasaros Kaune paprastai būna šiltos ir malonios. Liepa paprastai yra šilčiausias mėnuo, vidutinė temperatūra svyruoja nuo 17°C iki 22°C. Tačiau per karščius temperatūra kartais gali pakilti ir virš 25°C. Vasarą taip pat būna ilgesnės dienos ir daugiau saulės, todėl ji puikiai tinka veiklai lauke.
Ruduo Kaune – rudenį atvėsta oras ir keičiasi gamtos vaizdai, nes keičiasi lapų spalva. Ankstyvą rudenį, pavyzdžiui, rugsėjį, temperatūra paprastai būna švelni – nuo 10 °C iki 15 °C. Tačiau lapkričio mėnesį orai gerokai atvėsta – vidutinė temperatūra nukrenta iki maždaug 0-5 °C. Rudenį taip pat dažniau lyja.
Kas yra UV indeksas ir kokie yra UV indekso balai Kaune?
UV indeksas, arba ultravioletinių spindulių indeksas, yra saulės nudegimus sukeliančios ultravioletinės (UV) spinduliuotės stiprumo tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku matas. Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų sukurtas UV indeksas padeda žmonėms suprasti UV spinduliuotės poveikio riziką, kuri gali sukelti odos nudegimus ir kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, odos senėjimą ar net odos vėžį.
UV indeksas paprastai skirstomas į kategorijas:
Žemas (1-2) – vidutiniam žmogui ultravioletiniai saulės spinduliai kelia minimalų pavojų.
Vidutinis (3-5 – vidutinė rizika, kad neapsaugoti saulės spinduliai gali pakenkti.
Didelis (6-7) – didelė rizika, kad neapsaugotai odai saulės spinduliai gali pakenkti, todėl būtina yra apsauga.
Labai didelė (8-10) – labai didelė rizika, kad neapsaugotai odai saulės spinduliai gali pakenkti. Imkitės papildomų atsargumo priemonių.
Ekstremali (11+) – labai didelė rizika, kad neapsaugotas buvimas saulėje gali pakenkti. Imkitės visų atsargumo priemonių.
UV indekso balai Kaune
Kaune, kaip ir kitose vietovėse, UV indekso balai kinta ištisus metus, o tam įtakos turi tokie veiksniai kaip paros metas, sezonas, debesuotumas ir aukštis virš jūros lygio. Paprastai UV indeksas vasaros mėnesiais būna didesnis dėl tiesioginio saulės spindulių kampo ir ilgesnės dienos šviesos.
Žiemą Kaune UV indeksas paprastai būna žemas, dažnai mažesnis nei 2, nes saulės kampas mažesnis, o dienos trumpesnės.
Pavasarį UV indeksas gali svyruoti nuo žemo iki vidutinio, o sezono pabaigoje jis padidėja.
Vasarą UV indeksas būna didžiausias, dažnai pasiekia aukštą arba labai aukštą lygį, ypač vidurdienį ir giedromis dienomis.
Rudenį – panašiai kaip ir pavasarį, UV indeksas iš pradžių būna aukštesnis ir palaipsniui mažėja. Ankstyvą rudenį UV indeksas vis dar gali būti vidutinio lygio, tačiau sezonui įsibėgėjant jis mažėja.
Kauno gyventojams ir svečiams svarbu kasdien tikrinti UV indekso prognozes, ypač pavasarį ir vasarą, ir imtis tinkamų apsaugos nuo saulės priemonių. Tarp jų – naudoti apsauginį kremą nuo saulės, akinius nuo saulės, skrybėlę ir UV spinduliuotės piko valandomis ieškoti pavėsio.
Kas yra geomagnetinis aktyvumas (Kp indeksas ) ir kaip jis matuojamas?
Geomagnetinis aktyvumas – tai Žemės magnetinio lauko svyravimai, kuriuos daugiausia sukelia Saulės vėjas, sąveikaujantis su Žemės magnetosfera. Dėl šios sąveikos gali atsirasti magnetinio lauko sutrikimų, vadinamų geomagnetinėmis audromis. Kp indeksas yra vienas iš pagrindinių rodiklių, naudojamų šiems geomagnetiniams trikdžiams kiekybiškai įvertinti ir stebėti.
Kp indeksas
Kp indeksas yra pasaulinis geomagnetinio aktyvumo indeksas, kurio skalė svyruoja nuo 0 (labai ramus) iki 9 (labai neramus). Jis nustatomas remiantis daugelyje geomagnetinių observatorijų visame pasaulyje atliktais matavimais.
Skalė – indeksas skirstomas į 28 vienetus, kurie suskirstyti į 9 klases. Kiekvienas vienetas atspindi tam tikrą geomagnetinio aktyvumo lygį.
3 valandų intervalai – Kp indeksas apskaičiuojamas kas 3 valandas pagal labiausiai sutrikdytą horizontalią magnetinio lauko komponentę, stebimą šiose observatorijose.
Reikšmė – didesnės Kp indekso reikšmės (5 ir daugiau) rodo stipresnes geomagnetines audras, kurios gali turėti įvairių padarinių, pavyzdžiui, sustiprėjusią aurorą (Šiaurės ir Pietų pašvaistę), radijo ryšio sutrikimus ir galimą pavojų palydovams bei elektros tinklams.
Kaip matuojamas Kp indeksas?
Magnetinėse observatorijose – matavimai atliekami pasauliniame geomagnetinių observatorijų tinkle. Šiose observatorijose magnetometrais nustatomi ir registruojami Žemės magnetinio lauko pokyčiai.
Duomenys iš šių observatorijų renkami kas 3 valandas. Magnetometrai matuoja didžiausią Žemės magnetinio lauko horizontaliosios komponentės nuokrypį.
Indekso apskaičiavimas – kiekvienos observatorijos duomenys konvertuojami į standartizuotą K indeksą, kuris yra kvazilogaritminė geomagnetinio aktyvumo skalė, būdinga kiekvienai vietovei.
Pasaulinis vaizdavimas – šių observatorijų K indeksai sujungiami ir apskaičiuojamas planetos Kp indeksas. Šis procesas apima šių atskirų K indeksų vidurkinimą ir jų konvertavimą į planetinį Kp indeksą, kuris vėliau pateikiamas trečdaliu intervalų (pvz., 0, 0+, 1-, 1, 1+ ir t. t.).
Galutinį Kp indeksą platina kosminių orų prognozių centrai, o mokslininkai, inžinieriai ir kosminių orų prognozuotojai jį naudoja geomagnetinėms sąlygoms suprasti ir prognozuoti.
Slėgis Kaune ( mmHghPa ) – nuo ko jis priklauso ir kaip yra matuojamas?
Atmosferos slėgis tokioje vietovėje kaip Kaunas, išreiškiamas gyvsidabrio milimetrais (mmHg) arba hektopaskalais (hPa), yra Žemės atmosferos jėgos, veikiančios tam tikrame taške, matas. Šis slėgis priklauso nuo kelių veiksnių ir matuojamas specialiais prietaisais.
Atmosferos slėgį lemiantys veiksniai
Aukštis – atmosferos slėgis mažėja didėjant aukščiui. Aukštesnėse vietose slėgis yra mažesnis, nes virš jų yra mažiau žemyn veikiančios oro jėgos.
Temperatūra – šiltas oras yra mažiau tankus ir sukelia mažesnį slėgį, o šaltas oras yra tankesnis ir sukelia didesnį slėgį.
Drėgmė – drėgnas oras (didesnis drėgnumas) yra lengvesnis už sausą orą, todėl slėgis yra mažesnis. Taip yra todėl, kad vandens garų molekulės yra mažiau tankios už azoto ir deguonies molekules, kurios sudaro didžiąją atmosferos dalį.
Orų sistemos – aukšto slėgio sistemos (anticiklonai) yra susijusios su žemėjančiu oru ir paprastai atneša giedrą dangų. Žemo slėgio sistemos (ciklonai) yra susijusios su kylančiu oru ir dažnai lemia debesuotumą, lietų.
Kaip matuojamas atmosferos slėgis
Barometru – dažniausiai atmosferos slėgiui matuoti naudojamas barometras. Yra du pagrindiniai tipai:
Gyvsidabrio barometras – naudojamas gyvsidabrio stulpelis stikliniame vamzdelyje. Atmosferos slėgis matuojamas pagal gyvsidabrio stulpelio aukštį, tradiciškai nurodomą gyvsidabrio milimetrais (mmHg).
Aneroidinis barometra – jis nenaudoja skysčio, bet matuoja slėgį naudodamas mažą, lanksčią metalinę dėžutę, vadinamą aneroidine kamera. Dėl atmosferos slėgio pokyčių dėžutė išsiplečia arba susitraukia, o šie judesiai paverčiami slėgio rodmenimis, dažnai rodomais hektopaskalais (hPa).
Skaitmeniniai jutikliai – šiuolaikinėse meteorologijos stotyse dažnai naudojami elektroniniai slėgio jutikliai. Šie jutikliai pateikia skaitmeninius atmosferos slėgio rodmenis ir yra plačiai naudojami įvairiuose meteorologiniuose prietaisuose ir net asmeniniuose prietaisuose, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose ir išmaniuosiuose laikrodžiuose.
Kalibravimas ir standartizavimas – siekiant užtikrinti tikslius rodmenis, barometrai kalibruojami jūros lygyje. Standartinis atmosferos slėgis jūros lygyje yra 1013,25 hPa arba 760 mmHg.
Lankomiausi Kauno muziejai
Kaunas turi iš ties turtingą kultūrinį paveldą, ir jame yra keletas įdomių muziejų, kurie kasmet pritraukia daugybę lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Vienas iš lankomiausių muziejų – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, skirtas žymiausio Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai. Šiame muziejuje eksponuojami ne tik simbolistiniai ir secesiniai Čiurlionio kūriniai, bet ir XV-XX a. lietuvių liaudies menas bei kiti vaizduojamojo meno kūriniai.
Daugiau apie lankytinas vietas skaitykite čia.
Kokie populiariausi Kaune restoranai?
Kaune rasite daugybe populiarių restoranų, pritaikytų įvairiems skoniams ir pageidavimams. Tam turime paruošę išsamų straipsnį, kuris pagelbės ieškant puikios vietos pietums ar vakarienei – Kur pavalgyti Kaune?
Kokios lankomiausios Kauno vietovės?
Lankomiausios Kauno vietovės būtų šios: ąžuolynas, Botaniko sodas, Čečėnijos aikštė, Dainų slėnis, Draugystės parkas, Kalniečių parkas, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno pilis, Laisvės alėja, Panemunės šilas, Santakos parkas, Vytauto parkas, Zoologijos sodas. Visas šias vietoves rasite žemėlapyje žemiau.
Kaunas
